citrinos

įprastas sovietinės statybos namas ir jame butas, sienos apklijuotos tapetais su gėlėmis, stalas, kėde, sofa, televizorius, ant palangės keletas gėlių . Viskas tame bute taip įprasta, kad darosi net nuobodu apie jį kalbėti, bet ta diena visame rajone nutiko kažkas keisto pro rozečių skylutes pradėjo lysti citrinos ir razinos. Citrinos iš pradžių atrodė kaip razinos todėl ir pasakiau, kad lindo citrinos ir razinos, tačiau iš tiesu lindo tik citrinos, jos po keliu sekundžių išsiplėsdavo ir tapdavo geltonos, geltonos kaip tikros citrinos kokios jos ir buvo. O tai keista  tikrai labai, labai keista. Tik tuo tarpu bute nebuvo žmonių ir niekas negalėjo patvirtinti, kad keista, bet pas kaimynus buvo. O pas  juos būtas irgi labai įprastas, kėdė, stalas, sofa, televizorius, tik tapetai su kažkokiais apskritimais raudonais ir geltonais, o kai pas juos iš rozečių pasipylė citrinos (iš pradžių kaip razinos) Ponas Giedrius didžiai gerbiamas alkoholikas išlaikomas žmonos ir valstybės nieko nesuprato ir pirštais bandė užkišti skyles, kad nelystu, bet kai apsidairė suprato, kad beviltiška nes net televizoriaus laidas buvo išstumtas į šviesą lendančiu citrinų . O jam labai greitai šovė mintis surinkti citrinas ir vežti parduoti, bet kai išgirdo kitų kaimynų nevilties šauksmus apsigalvojo, iš už sienos rėkė/; - aš mėgstu arbatą su citrina, bet jų man per daug -, o po to dar kitas: - ir kur aš dabar jas kišiu, ką daryt? -, o Giedrius pagalvojo, kad sapnuoja ir pabandė skristi, jo nelaimei jis nesapnavo ir šuolis pro ketvirto aukšto langą buvo jo paskutinis, vėliau antraštės skelbė „ žmogus iššoko pro ketvirto aukšto langą nes išsigando citrinų „, mažai jie žinojo . Greitai visi butai prisipildė citrinų su lyg palangėm ir jos toliau vis lindo pro tas mažas skyles  ir žmones ne juokais sunerimo dėl savo turto, -o jeigu jos niekada nesiliaus- kažkas abejojo, o kažkas labai pozityviai reagavo - tada Lietuva bus didžiausia citrinų eksportuoja-
Citrinos iš rozečių lindo dar tris paras  ir po langais susidarė milžiniškos jų krūvos net savivaldybė nespėjo jų vežti į turgus ir prekybos centrus, o žmonės mėtydavo jas pro langus kibirais, gi miegoti kažkur reikia, norisi lovoje, o ne ant citrinų . Tas tris dienas visi rajono gyventojai liko be elektros, ne dėl to, kad jos nebuvo, lemputės vis dar puikiai švietė, bet dėl to, kad ką įkištum į rozetę tai būdavo greitai išstumta citrinų. Daug žmonių pramiegojo darbus, dar daugiau tapo religingais ir niekas niekada neišsiaiškino kodėl taip vyko ir dėl visų gerovės niekas niekada neprasitarė apie tai gyvai dvasiai, išskyrus tuos kurie bandė tai vėl iškelti į viešuma, bet jos palaikydavo bepročiais ir pasiūlydavo išgerti žalios arbatos su citrina .