Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ir vėl. Ir vėl ji vėluoja. Mokytoja jau vakar pasakė jai pastabą, o jei ji ir šiandien pavėluos, tai bus košmaras. Kaipgi močiutė gali taip su ja elgtis? Ji tyčia. Ji specialiai taip elgiasi. Nuolat sako, kad Marija “taip gražiai miegojo”. Negi ji nesupranta, kad vis tiek reikia eit į mokyklą? Ir svarbiausia - nevėluot...
Marija šnopuodama bėgo keliu, o kuprinė sunkiai ir beviltiškai tabalavosi ant nugaros.  Pamoka ką tik prasidėjo, o kelias dar ilgas. Bus taip gėda. Ji įsiverš į klasę, visi pradės žiūrėti ir kikenti, ir mokytoja nustos kalbėti, o tada Marija turės pabandyt nustot šnopuot ir pasakyt:
- Atsiprašau, kad pavėlavau, tamsta mokytoja. Ar galiu sėstis į vietą?
Mokytoja surauks antakius ir tarstels:
- Taip, Marija, gali sėstis. Tikiuosi, tai paskutinis kartais. Pamokos prasideda aštuntą, o ne dešimt po aštuonių.
Tada Marija atsisės, mokytoja trumpam nutils ir apžiūrinės savo popierius, o tuo metu Marija trauks iš kuprinės knygas ir sąsiuvinius, ir atrodys, kad kiekvieną jos veiksmą lydi aidas... Brrr.
Na va, reikia dabar tik nusileist nuo kalno, pasukt už poliklinikos, o ten perbėgus stadioną bus mokykla. Marija skriejo nuo kalno.
- Kur taip skubi, kvaiša?  Nulėksi nuo laiptų.
Mariją taip staigiai atsisuko į balsą, kad tikrai vos nenulėkė. Ten po medžiu stovėjo Mantas. Bet jį vaikai vadino Tuku, nes Manto grožybinis variantas buvo Mantukas, tai va pradžia nuėmus ir bus Tukas. Jis mokėsi pirmoje klasėje, bet ne toje pačioje, kaip Marija.
- Tai ką, vėluoji? – atsainiai paklausė jis.
- Taip, ir turiu skubėt. – Marija jau ruošėsi bėgt toliau, kai staiga vėl sustojo. – O tau ką, nereikia į pamokas?
- Reikia tikriausiai, bet kad nesinori labai. Nueisiu į kitą pamoką. Dabar fizinis lavinimas. O aš negaliu pakęst tų kvailų išsirenginėjimų. Juk mūsų dar neleidžia į didžiąją salę, tai nei krepšinį pažaisi, nei ką.
- Bet juk reikia sportuot.
- Aš ir nesakau, kad nereikia. Man patinka sportuot, jei tai krepšinis, ar futbolas, bet vaikščiot ratukus po salę tikra nesąmonė.
Marija suraukė antakius.
- Aš turiu bėgt. Jau ir taip labai vėluoju.
- Na ir kas? Aš va kasdien vėluoju ir nesijaudinu.
Marija vėl sustojo.
- O mokytoja tau nieko nesako?
- Sako, kaip nesakys. Toks jos darbas. Mano tėvas sako, kad visų viršininkų toks darbas. Bet pas mus, Lietuvoje, toks kaimas. Amerikoje moka už darbo valandas. Kiek padarai, tiek tavo. O pas mus, kaip per lažą, visi tik ir aiškina. Mano tėvas labai protingas. Jis dirba didelėj firmoj.
Marija visai užsimiršo. Ji jau nebešnopavo, tik klausėsi to berniuko. Jis atrodė toks suaugęs ir protingas. Ir priminė Tomą, nes buvo su kapišonu ir dar buvo toks... net nežinia, atsipalaidavęs. Toks atsipūtęs. Jis stovėjo sukryžiavęs kojas, nerūpestingai atsirėmęs į medį ir taip iš aukšto kalbėjo apie mokytoją, kad Marija negalėjo atsistebėt. Ji niekad nebūtų drįsus taip galvoti. O tuo labiau kalbėti. Staiga ji prisiminė:
- Aš vėluoju. Tikrai turiu eit. – Ji apsisuko.
- Neskubėk, palydėsiu, - Pasakė Tukas ir jie ėmė eit link mokyklos.
- O tau negėda, kai pavėluoji? – paklausė Marija.
- Gėda? Kad ne. Man tik nepatinka, kad jinai raukosi visa, lyg nuo manęs smirdėtų per porą metrų. Ir nepatenkinta tokia. Nuolat aiškina, kad pakvies mano tėtį pakalbėt. Kad iš manęs nieko nebus, nes jau nuo pirmos klasės praleidinėju pamokas.
- O kas iš tavęs bus, jei tu praleidinėji pamokas?
- Biznierius. Mano senelis buvo biznierius. Tam nereikia daug mokslų, reikia žinot, kaip prasukt biznį.
- O aš noriu būt šokėja. Tam irgi mokyklos nereikia.
- Jos niekam nereikia. Visi dideli genijai nebaigė mokyklos, nes buvo protingesni už mokytojus, - Tukas sukikeno.  – Taip mano mama sako. Ji pati tai labai protinga ir daug skaito, ir buvo pirmūnė mokykloj. Bet kartą ji sakė, kad jei nebūtų mokiusis, tai būtų genija.
- Kas yra genijus? – Paklausė Marija.
- Tai toks žmogus, kuris žino viską.
Marija sustojo:
- Tada aš irgi noriu būti genija. Visai nenoriu eit į mokyklą. Reikia taip anksti keltis, o močiutė manęs vis tiek laiku nepažadina. Tik gal gaila Gretos, ji viena turės sėdėt suole. Bet šiaip net nežinau, aš kažkodėl noriu į universitetą. O tada reikia mokytis. Tai labai negerai. Aš nenoriu į mokyklą, bet noriu į universitetą. Mama sakė, kad net baletą šokti reikia baigti universitetą.
Tukas žiūrėjo į ją išpūtęs akis.
- Tada tu tikrai negalėsi būt genija.
- Žinau. Tikriausiai man vis tiek reikia eit į mokyklą.
- Jau tuoj baigsis pamoka.
- Tikrai? – Marija buvo šoke. – Tai ką dabar daryt? – Ji vos nepradėjo verkt. Staiga pradėjo sukt vidurius ir kuprinė pasirodė tokia be galo sunki.
- Nieko. Dabar jau tikrai per vėlu. Palauk su manim ir nueisim kartu. Tik tu ne mano klasėj, ar ne?
- Ne, - Marija timpčiojo lūpą. – Mokytoja vėl mane bars.
- Pasakyk jai, kad iš ryto tau skaudėjo pilvą.
- Bet ji paprašys raštelio. – Marija staiga suprato visą padėties baisumą. Juk negalima pavėluot visą pamoką be rimtos priežasties, o jei yra rimta priežastis, tėvai turi parašyt raštelį. Jai buvo taip baisu.
Tukas rimtai jai paaiškino:
- Pasakyk, kad tavo tėvai skubėjo į darbą ir negalėjo parašyt. O jei klaus, kodėl močiutė neparašė, sakyk, kad nežinai. Gal ji pamiršo.
Marija pagalvojo, kad reikės taip ir padaryt, tik nežinia ar mokytoja patikės. Tai pirmas kartas, kad ji pavėlavo visą pamoką. Tukas pasakė, kad jau reikia eit, jau tuoj bus pertrauka. Jis turėjo laikrodį ir mokėjo pasakyt valandas. Tad jie surado tarpą tvoroje ir pralindo, kad galėtų eiti tiesiai per stadioną.
Kai užėjo į mokyklą, dar buvo tylu, tik pirmokų būreliai vaikščiojo po koridorių. Vyresniems vaikams pamokos buvo ilgesnės, tad jie dar sėdėjo klasėse. Marija ir Tukas parodė vienas kitam, kurioj klasėj mokosi ir nuėjo kiekvienas sau. Marija visa liūdna.

                ***

Per kitą pertrauką Marija nubėgo į Tuko klasę, bet jo ten nerado. Tada nubėgo prie tualetų, palūkuriavo. Bet jo ten nebuvo. Galiausiai užėjo į valgyklą ir rado jį ten. Jis pirkosi guminį vorą.
- Mokytoja patikėjo. – pasakė nušvitusi ji.
Tukas atsisuko:
- Sakiau, - Su šypsena atsakė jis. – Gal nori vienos kojos? - Ir jis atkišo guminį vorą Marijai.
2003-12-12 19:13
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 16 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-18 18:23
creta
fainai cia.:))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-15 12:02
olo
olo
:)

ale bet vis tiek begt is pamoku negerai :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-13 16:41
karille
taigi... Marija:-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-12 21:31
Drizzlė Tyla Lu
et ,Marija... zavi mergaiciuke;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-12 20:32
devynbalse
labai fainos istorijos apie Mariją:]
išleisk knygą, kai prisikaups visa serija:)
puikiai!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-12 20:14
Darrrka
labai patiko :]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą