Mergaitė per mėlyną sniegą

Bėga

Ir bėga ir bėga plaukais palaidais
Mergaitė per mėlyną sniegą

Ir visad nubunda rytais
(ir bėga ir bėga ir bėga)
Ir bėga sau...

Bėga.

Ir blaškos.
Ir blaškos pakrantėj purslais
Iš svetimo sapno ištvinusi jūra ir -
Nebeužmiegu,

Ir šaiposi maivosi rūtų daržai:
Priliesi – nudegins,
O nelieti – nieks nepadės, tai ir dega
Ir laiko
Jau vis mažiau lieka.

Baisu,
(Nežinai,
Kada nusibaigs:
Paliegęs toks, varvantis, - ims atsiskirs tuoj, vos laikosi sriegiais, -)

Nors vis dar kaip vienas rytais
Nubundat
Ir bėgat ir bėgat ir bėgat
Ir – bėgat sau,

Bėgat.




2010 lapkritis