Kaip židinio ugnelė žvarbų rudenį sušildyk
ir švelniai paglostyk lyg vasaros vėjas,
šiltais jausmais, viltim ir svajone pagirdyk,
pavasario žiedus pasėjęs.
Tik nepraeik pro šalį-nepraeik,
abejingumo kaukę užsidėjus-nepraeik,
šalta kaip žiemą ledas-nepraeik,
vis kartosiu ir kartosiu-nepraeik...