Ašara

Lyg mano gyvenimas skęstų didelėje ašaroje….. Žinai seniai taip gyvenu. Aš bandau kurti planus ir smagu, kai jauti bent maža pagrinda po kojomis. Tada ateitis atrodo tikresnė. Eini į priekį, dar vis žvilgčiodamas atgal, lyg tikėdamas, kad praeitis tai dalis tavęs ir ji parodys, kas laukia. Ne taip nėra. Praeitis tuščia materija…. Tikėdama stabilumu užsimerki, paskutinis žingsnis, tvirtas žingsnis…. Diena baigiasi, o pro šalį bėga laikas, soti nusivylimu nebegali net rėkti. Sunku pasakyti ką jauti, kai ateitis griūna, bet pabandyk išsivaizduoti.
Aš norėčiau nebeatsimerkti, bet dar ne laikas, tačiau vieną dieną aš uždusiu nuo sūraus vandens.