blizgesiu aprengiame tuos, kuriuos mylime. kitus pamilstame del to, kad jie apsirenge blizgesiu. tretieji, tikrieji musu draugai ir zvaigzdziu zmones, blizga ir guledami giliuasiam purve ir budami nuogi. ir tas manes ne trupucio nestebina. nes daznai mes maisome karalius ir elgetas priskirdami jiems savo viltis ir pykcius. ir tai tik del to, jog niekaip neismokame matyti. visiems, kas perskaitys mano zinute (o ji, atlesk, pauksti, yra didesne uz tavo kurini, bet tai juk nieko nekeicia ir nweturi cion per dideles reiksmes) sveikinu su artejanciais naujais...ir linkiu ismokti matyti...:)