Pabučiuok mane taip stipriai,
kad pamirščiau,
kokia skaudžiai raudona saulė
ryte iš miško kyla.
Kad tavo bučinys ilgai lauktas
ir nešiotas mintyse
pasotintų mane.
Pasistenk neuždusti
nuo mano bučinių,
nuo prisilietimų...
[Slepiuosi po tavo blakstienom
gražiausiose pasaulyje akyse]
Apkabink mane taip stipriai,
kad žinočiau,
jog niekada neišdrįsi
manęs paleisti-
bijosi mano sielos.
Ji keršydama paguldys tave
ant apšerkšnijusių viržių.
Esi laimės sūnus,
nes aš bučiuoju tave,
nešioju savyje.
P.S. Ar tu bijai?