Pasaulį tvarko tik rankos:
Valdas Neptūno aplanko,
Kelia lėktuvą į dangų,
Sveikinas grįžę pas brangų
Žiburį tėviškės lango.
Sauja pasėt žino laiką,
Kepalą delnas suraiko,
Paglosto galvelę vaiko...
Darbe sudiržę be saiko —
Ne grožio — švelnumo reikia.
Mostas minias apsvaigina,
Sukelia šėlsmą laukinį,
Plaštaka petį ramina,
Draugo glėbys tarsi vynas,
Rankos paprašo vaikinas.
Kai spiečiais įdėjos kyla —
Žodžiais nors skaldyki tylą —
Nukris į smegduobę gilią...
Pirštai lig šiol neapvylė
Nupiešę senovės žilę.