***

Lai vėjas plaiksto, draiko, velia
  mano ilgus plaukus, -
  savu keliu į priekį
pasišiaušus trauksiu!
  Ilga kelionė prieš akis
  dar laukia,
skubu, lekiu,
nes laikas-nebelaukia.
Ir nesvarbu, jei kas
  mane per dantį traukia,
einu, kur reikia man,
nors-užsidėjus kaukę..
Ten, kur viltis gyva,
kur ateitis dar šaukia.
Lai vėjas plaiksto, draiko, velia
  mano ilgus plaukus...

  ***

Pavasariniam žaliame skliaute,
lyg tas drugelis gėlių pievoje,
viltis ir vėl plevens ore gyva.
  Ar ji-tikra?
O gal ištirps kaip sapnas ar migla,
  kaip netikra svaja, iliuzija tuščia?..
Turiu pagaut aš ją,
neleist išnykt rūke,
sugniaužt drugelį trapų saujoje.
Bet ne, -geriau paleisiu ją,
  lai skrieja dangumi -laisva..

Pavasariniame žaliam skliaute,
lyg tas drugelis gėlių pievoje-
  viltis trapi plevens ore
  tikra ji bus, gyva, laisva...