Laikina Apokalipsė

Aš vakar mačiau kaip laidojo saulę
Jos įsčiuose švietė mano baltas pasaulis
Ėjo žmonės pro šalį ir bėrė į duobę
Kiekvienas po saują savo nuodėmių juodžėmį,
Jie užkasė šviesą, bet nieks nepravirko
Apnuodijo dangų ir žvaigždės ištvirko
Naikino jie tuos kas kovės prieš naktį
Klaidino visus kas ėjo į tiesą

Pried.
Dienos nereikėjo jie buvo akli
Mokėjo užuosti tik kraują ir auksą
Dievais save laikė ir meldėsi sau
Ir tam jog kas gimtų, turėjo kas žūt

Aš šiandien regėjau suklupusius žmones
Jie rankose laikė trupinius saulės
Ir meldė pasaulio sustot nesisukt
Tetroško jie vieno, išlipti iš čia
Išseko jų sielos nuo kūno aistrų
Surūgusium ašarom springo visi
Ir ėdė nuo žemės jie purviną šviesą
Kurią dar tik vakar išspjovė išvėmė!!!

Pried.
Dienos nereikėjo jie buvo akli
Mokėjo užuosti tik kraują ir auksą
O šiandien sukniubę prie aukštojo kalno
Žaizdotomis rankomis atkasė saulę