Saulėlydis ant kovo rankų
Vienplaukis tyška į buvimą.
Nors dar nepuošia lapai tankūs
Liepyno, žemė dar be grimo
Žaliuojančio vejom šiūmetėm.
Vos, vos tik pumpurai pulsuoja.
Į dangų svajones užmetę,
Nredrąsiai žvilgsnį atlapoję,
Pavasariop, kartu su plukėm,
Keliaujam ir kasdien, po lašą,
Vilties įpylę, nusiplūkę
Nuo rutinos rankas pagrąžom.
Saulėlydžiui ant kovo rankų
Nutūpus maudžiančiu raudoniu.
Kuomet perkūno žvilgsniai slalkios
Verčiu mintis ant kito šono....