Na Mikė, kaip matau, gerai pavaro:D Ir yra teisi. Man panašu, kad jūs įsigazinot, na įėjot į gazą ir kokybė jums jau nebe taip svarbi, pradėjot jos nebejausti...jei, aišku, ankščiau jautėt:)
Blogiausia, kad ir prieš tai skaitytame, ir šitame, yra nelogiškų, teisybės neatitinkančių dalykų, o poezijoje vaikams tai itin negerai. Na, kad ir tie varliukai ant vieškelio gandrą m? O dar daug gandrų, nes snapų m? Ant plento varliukai taip, bet ten jiems kiti pavojai...
Ech, Mintaute... Ką jūs čia dabar su ta paskutine eilute? Toks gražus pavadinimas ir tokia baisi klaida. Juk su veiksmažodžiu klausti prielinksnis pas nevartotinas. Pavadinimas: lietaus varliukai, o eilėraštis ne apie juos, o apie mergaitę Mildutę (kaip miela), kuri ieško aido. Varliukai, kartu su spinduliais jai tik padeda. Tai gal ir pavadinimas galėjo būti labiau apimantis visus veikėjus. Gal Varliukai ir aidas arba Kas juokiasi miške? Ir jie padėti nori Mergaitei šiai mažai – Apšviečia jai takelį - Už jo – aido namai. Šito posmelio rimas - nepykite - nei į tvorą, nei į mietą. Apskritai, jei jau rimuoti, ypač vaikams, tai daryti labai atsakingai. Kaip visada, stiprioji kūrinio pusė - idėja, žaismingumas, gamtos reiškinių pateikimas per vaiko mąstymo prizmę, verčiantis ieškoti atsakymų, aiškintis, tyrinėti. Silpnoji - ritmo, rimo šlubumas, nevientisumas, eilėraštuko neišbaigtumas.