Ir vėl apie mėnulį

Ši delčia
tarsi peilis aštri
rodos ims ir perpjaus
tavo batų
rudus raištelius
man juokinga
o tau bus baisu
ir skaudės
sąnariuos  tirps druska
bėgs upeliais
iš tavo akių
ogi vyrai neverkia
ir tai tik delčios
ištirpdyti  niekai
man į delną drėgmė
pajutau ir žinau
viskas dyla delčioj
ir jausmai
jau buki kažkokie
kai liečiu
tavo nugarą
miego glėbį
susirangęs tu – savas
vis dar net per daug
bet delčios jau paliestas
lyg moters kitos...