Aš išeisiu šviesią šviesią naktį,
Ir įkopsiu į aukščiausią kalną,
Pasivogsiu tavo baltą sapną,
Pasidėsiu priešais sau ant delno...
Ir kalbėsiu, viską išsakysiu,
Mano žodžiai kris lyg aštrios šukės...
Tu sapnuosi ir mane girdėsi,
Ir galbūt iš nuostabos nubusi,
Susapnavęs tokį keistą sapną,
Kad aš stoviu ant aukščiausio kalno,
Pasivogus tavo baltą sapną,
Pasidėjus priešais sau ant delno...