Šauksmas Marijai

mano kaukolė tokia gležna, dūžta nuo jautraus dūžio
išmušė ir džiūsta, įkvepi kaip visur esančio scenos dulkių
užkulisiuose ir spalvotas čiužinėlis lyg vaikiškas
lyg

ramunės ramunės, visada
kaip toj knygoj, kurią kažkas aplenkė,
ji guli

tu marijos litanija (nutraukia) tu
mano pasistatyta, 

melski už mus,

suplakė triskart
viskas jau užrašyta jos -
nepalytėtoji
aušros žvaigžde
šlovingoji
gailestinga

Sutvėrėjo
Teisingumo

AUKSO NAMAI

TU Karaliene,
gelbėk visados

sutaikink
paveski
melski

būk su manimi