Šią skaisčią liepsną
Vis žiebia tyros akys.
Taip dera gėris — sako,
Nežiūri jos į grėsmę.
Liepsnų krantai plevena —
Ugnis taikios ramybės.
Ji siekia tobulybės —
Ar beatmins, ką mena?
Švelniai blėsta karštis,
Siekia jau dorumo;
Blinksi nebeaiškiai,
Taikosi į rūmus —
Siela staugia narsiai —
Plieskia vėlei krūmai!?
2014-03-25 10:40
Ai, pliurpalai čia tik :) prašau autoriaus neįsižeisti . 1
2014-03-24 14:03
Labai tik šiaip sau. Norėtųsi, kad mažiau gyvenime būtų staugimo
2014-03-24 12:59
Pirmi du posmai pakenčiami. Du paskutiniai posmai sugadina ir sutrypia gerus ketinimus. Lieka staugimas.
2014-03-24 12:20
nuo akių iki krūmų, didokas minties šuolis, o ta siela staugianti...na nežinau, taip eklektiškai sudėliota, trūksta vientisumo, bent taip pamačiau ir giliau kapstyti man nėra noro čia, ir kaltė gali būti abipusė dėl to, tiek autoriaus tiek ir skaitytojo.