Kažkas, kažkada laimę padalijo į 24 valandas
bėgant laikui valandos susimaišė
viena nukrito po lova ir susimaišė su dulkių gniužulais
kita iškrito pro langą, kai žiūrėdamas į žvaigždes
bandei jas pasiekti
dar kita nuriedėjo prie kito žmogaus kojų
atsitrenkė į batą
ir lėtai tiksi laukdama kol bus pakelta
tavo paties dalys tolo nuo tavęs vis toliau ir toliau
kartais matai tas valandas iš šalies
kaip jos laksto tarp svetimų žmonių ir daiktų
visiškai tau nepriklausydamos
kartais matai save tų valandų viduje
kaip žiurkėnas bėgi rate
bijodamas kad iš paskos pareinanti rodyklė
nesuduotų tau per nugarą
kažkas kažkada laimę padalijo į 24 valandas
bėgant laikui valandos susimaišė
ir retas kuris dabar moka tas valandas vėl susidėti
į visumą.