Noktiurnas

Greitai brėžia rodyklė sekundes. Nakties vidurys.
Netgi katės nurimo, palikusios mylimą stogą.
Šnabžda deganti žvakė. Lengvai suspurdėjo ugnis.
Ši melodija tau paskirta – išsiveržusią, nuogą,

Tokią šviesią, rašytą širdim, išlaikyt negaliu.
Si bemol neraudoja minore naktinio legato.
Du šešėliai delčioj nusidriekia palieję jausmus,
Žaidžia pirštai klavišais lengvai. Suspurdėjusios natos

Liečia daiktus, pakyla dangun, išsidraiko tamsoj,
Tik palikdamos maldą bežodę, svaiginantį aukštį.
Visą ilgesį kauptą – surinktą kelionėj savoj
Aš dėlioju garsais. Nenusakomas jausmas. Neklauski.

Laimę visą renku, trupiniais išbarstytą kadais,
Mūsų sielas nušvitusias glosto skirtingas likimas.
Gal girdi? Asonansu nugulęs dalmuo nebeleis
Vėl skaudėt. Subyrės erdvėje. Nusimesiu atgimus

Jautriai sklindantį nerimą, tūnantį sieloj slapčia.
Skamba tyliai melodija. Laukiantis rytas prisnūdo.
Laimink, Dieve, trapumą jausmų nebylių kaip tada...
Natos byra karoliais. Tyla. Išsiliejęs noktiurnas.