Sniego katės

Sniego dribsniai tartum katės,
Limpa, glaustosi prie kojų,
O jų kailis baltas, šlapias,
Saulėj blizga, prakaituoja.

Rankom gaudau vaiku tapęs,
Jos delnuos į gniūžtes gūžias,
Ir pro pirštus bėga, slepias,
Į rankovę, po drabužiais.

Aš žinojau, kad jas rasiu,
Grįžęs į namus iš kiemo,
Nors jau kovas, bet jos  drąsiai,
Šėlsta ant stogų ir sienų.

Vakare užmigus pūgai,
Šaukiu jas, bet visos kurčios,
Kiemas ilsisi pažliugęs,
Sniego katės saulėj  murkia