Už dešimtį

Susiglamžęs dangus ištiesė savo pajuodusias rankas,
Bet sudriskęs, pėduotas
kelias
Išbarstė  planus...
(Apgavo).

Už dešimtį skausmo metų
(kuriuos “padovanojo” man),
Jis pardavė vėjui viltis...
Skaudu,
nes tik dėl jų aš gyvenau.
Takas ramus... jis toliau ves sielas į niekur..

Stovėsiu tarp dviejų
gyvenimo erdvių
ir svarstysiu ką pasirinkti -
Tave, dangau,
Ar apgaviką pėduotąjį...
(o jis pardavė mano ateitį)...
už dešimtį...
--------------------------------------
Pasidaviau tam, kurį ir iki šiol dar minu.
Apgavikui,
Parsidavėliui...
Žengiu kitų išmintom pėdom,
Pakankamai prisirinkau gyvenimo kančių
Ir pavargau...
Bandžiau pasiekti juodą drobę virš savęs,

-deja-
Kelio galo vis dar neradau...