Tavim labiau tikiu

Tavim
labiau negu savim tikiu,
net ir tuomet kai deginsi mane
įkaitintintu virbu.
Kai virsi žvėrimi -
Tave beprotiškai mylėsiu.
Kai besišypsantis mane
išpjaustysi stiklu.
Kai, beniūniuodamas, man širdį Tu išplėši -
kovosiu už Tave,
kovosiu ašarom
vien dėl Tavęs išlietom...

Tik, kartais,
kai nepakeliamas skausmas temdo protą,
ir rausvos miglos uždengia akis smėlėtas -
Aš nekenčiu Tavęs tuomet
gailiuos ir kankinuos,
Kad pažinau Tave!
Kad tai karštai tikėjaus
būti su Tavim...

Ir mirti.
Mirti bent iš lėto...