Sukarpo varnos debesį
Duobėn, atgulęs poilsio, vasaris miršta.
Apsnūdus upė tokį vaizdą stebinti,
Vynioja valtį aplink savo pirštą.
Kurioj tik kovas, ilsis ir krankliai
Nendryno įsikibusios aklai
Dvi žalios varlės lūkuriuoja
Kažin, kuriai pirmai nusukęs koją
Vėl gandras ilgakojis nukrypuos?
Tyku dar kovo mirksny it kapuos...