"Darbą pramoga pavertę,
Dvigubai naudos turės -"
Nereikia stengtis ir beaugančius vaikus-skaitytojus pratinti prie darbo kaip pramogos. Darbas yra daug vertingesnis, bet ne pramogavimas. Jis tik gali būti palyginamas su pramoga kaip nesunkus, nereikalaujantis pasiruošimo darbas ir jį atliko tarsi pramogaudami. Bet, žinoma, rinkti šiūkšles, tai jau į jokias pramogines roges netelpa...
Rimtas bebras su bebriene
Ir dar trys bebriukai,
Tuoj po pietų vakarienei
Kepė pyragiukus.
Ir dar iškrenta nereikalingas žodelis "šį". Be to, tokiai šeimynai jau reikia ne mažo pyrago kepalo, bet ne vieno "pyragiuko". Todėl tegu jie kepa daug "pyragiukų".
Ir taip toliau... Nors išmaningesni vaikai tuojau paklaus, kaip jie galėjo kepti, kai patys gyvena vandenyje ir į sausumą retokai išeina. Be to, ir iš namelio esančio ant vandens mažiems bebriukams ropštis į krantą kepti vakarienę - nesąmoninga. O namelyje nėra ugniai ir vietos, ir nepradėsi kūrenti laužo iš šakų atstojančių namelį. Arba žiemą po ledu? Yra apie bebrų giminę parašytų gerų, informatyvių knygų, todėl siūlau prieš rašant tokia įdomia tema,- pasiskaityti...
Aš labai abejoju ar verta teigti jog bebras - tėtis, bebrė (ar bebrienė) - mama, o vaikai - bebriukai? Juk tai tas pats kaip teigti jog Kalėdų senis yra tikras. Nereikėtų iškreipti gamtos "kūrybos". Juo labiau, kad gamtoje žvėrys - patinai ir patelės ne visada būna karėtu. Tad gal nereikėtų gamtos pažinimą prilyginti žmonių gyvenimui. O dar kai kas ir piešinius atlieka aprengdami gyvulius ir žvėris žmogiškom drapanom. Nereikia iškreipti gamtos principų, tai nesuteikia informatyvumo gamtos pažinime.
Sveika, Mike Lilike. Bandau paaiškinti:
Tądien sujudimas bebrų šeimynoj, nebūdingas kiekvieną dieną. Aišku, vaikams bebriukams tai įvykis, o jie, kaip vaikai, laksto, šėlioja (juk vaikai moka darbelius derinti su paišdykavimais). Antrą stulpelį baigiu "Gera nuotaika (kuo? įnagininkas) užbūrė", trečią stulpelį pradedu, ką užbūrė - ūdrą, varles, gandrus.
O malkų ryšulėlį pasiėmė dėl viso pikto, nes gal teks rinkti plastikinius butelius, skardines...
Šįkart man beskaitant sunku buvo sekti mintį. Kažkokia ji truputį šokinėjanti, pvz.: niekaip antro stulpelio su trečiu nesurišau. Ar tai bebrų šeimyną gera nuotaika užbūrė, ar besivartančias ūdras su tom varlėm pataliukuose? Jei pastarąsias, tai nelabai atsiskleidžia tos jų nuotaikos priežastis ir ryšys su bebrais. Jei nuotaika gera - bebrų, tuomet trečiajame posmelyje apskritai trūksta tarinio. Šią vietą reikia pergalvoti, manau. Ketvirtas stulpelis. Apie iš nuostabos prasižiojusius gandrus: kas ten šėlioja? O ir iš tiesų - kas šėlioja? Taip ir nesupratau. Lyg turėtų šėlioti bebrai, nes rašoma toliau apie jų kuprinę ir palapinę. Bet jokių šėliojimo požymių nepateikiama. Nes argi sviesto mušimą bei sūrio spaudimą galima pavadinti šėliojimu?
Dar nusistebėjau, kad bebrai nešasi žygin malkų ryšulėlį. Negi tvarkę aplinką, nerastų kokių šakaliukų laužui. Juk šašlykų kept kaip ir nesiruošė - buvo sviesto, sūrio ir pyragiuko įsidėję? Va, tokie ir panašūs klausimai kyla man, dideliam vaikui, perskaičius eiliuką. O kaip suaugusiai dar užkliuvo nevienodas rimavimas, netaisyklingas padalyvio vartojimas. Moralas šįkart geras, neįkyrus.