Dykumoje

išeinu vienuoliu
ilgesio varpais dėviu
save,
lopau pėdas,
smiltis renku,
juk dykumoje gimiau.
Išsekintas maro,
sugeltas gyvačių,
tamsa akyse,
deglą stipriai suspaudęs,
Žengiu į save -
į laiko šventovę,
jog visą pasaulį
pažinčiau.
Pažinčiau tave
ir tavo vardo įrašą
paminkle.