bumt

Pamiršęs savo vardą
ir pavardę
Kažkokią,
Pasiėmęs virtuvinį peilį-
Jį nuvalęs į neskalbtą paklodę,
Aš- kvailys
Išbėgau
Laimės ieškoti.
Už slenksčio išsinarinęs
Kojos pirštą
Nereikšmingą,
Pamačiau, jog už lango-
Sninga.
Balto sniego nekenčiau
Kaip ir nuotakos suknios
Baltos-
Apsimetėliškai nekaltos.
Minutę, dvi o gal penkias
Dvejojau,
Kol sniegą krauju
Papuošti sugalvojau.
Besileisdamas žemyn laiptais
Kreivais
Kirto „Pirklys“ neblogai:
Pajutau.
Ir pasiekęs pirmą aukštą - atbulas
Ant kieto cemento
Griuvau.