Ištylėjimais

Mano didelis vaike, žinok
Nebijau nebūties -
Tik bijau tavo sukrėsto žvilgsnio
Tavo buko tylėjimo,
Pykčio bejėgio išskrosto .
Visada su kalte
Kažkokiais nedavimais, davimais,
Per greitu išėjimo  kasdieniško tempo greičiu -
Lyg dar būčiau tokia, kiek buity užmirštoj reikalinga,
Lyg dar  stengčiausi dėtis  mažytės pilies  vaiduokliu.
Mano mylimas „aš“ -
Gera just tavo rūpestį  paiką.
Nors žinau, kad kalbėti mums nėra  seniai apie ką.