Ne tie laikai

Neapverkti verkė namai,
kai sesuo intriga išdavė savo brolį,
Senelis džiaugiasi iliuzijom,
sėdėdamas prie sudužusios geldos,
na, o dienos keliauja, keliauja
beprasmiškai vienodos,
įvairioms spalvom piešdamos
amžiną liūdesį....

Ne čia,
ne šiandien turėjom ateiti, Dievai
laimę padovanot pamiršo,
seniai jau neverkiam, seniai...
nei ašarų, nei džiaugsmo
kasdienybėj nepaliko...


Kaip rupūžė molį,
taip aš kasdienybėj,
kapanojuos, kapanojuos - neišlipu
kas neskirta ar skirta  ne mano.
vis kitų,
nesėkmėmis man pavirto

Seneli, seneli kaip gerai,
kad tau Dievas protą atėmė
gyveni sau linksmai ir gerai
Suskilusią geldą karieta laikydamas.
o mes vargo vaikai tikrą auksą pelenimis laikom....

Neapverkti, baigės laikai,
baigės dienos, išnyko likimai, žmonės
Kas vargą paliko - gerai
o mūsų dar laukia kelionė