- Na, pelytės ir peliukai,
Jūs, pilkieji debesiukai,
Daug čia jūsų susirinko,
Negi dar kažko jums stinga? –
Klausia vadė jų – Pelienė,
Išdidi, lyg karalienė,
Ką tik iš dubens išplaukus,
Mat, įkrito ji į taukus.
- Ką tu, vade, mums patarsi?
Esam ištikti katarsio,
Baigiam atsargas grūdų,
O kur gauti papildų?
- Na, ir kas čia per tokelės?
Marš į sandėlius! Ech, pelės,
Be manęs taip ir pražūsit,
Gyvos po grindim supūsit.
Ką dabar darys peliukai?
Gūžčioja mažais petukais.
Eiti vogti – negerai,
Žino net maži vaikai.
Pakalbėję, pasitarę,
Komitetą jie sudarė,
Pasikvietę storą kurmį,
Prašė skolinti grūdų.
Kurmis paausį pakrapštė
Ir nusprendė neblogai:
Jo gentainiai suars žemę,
Sės grūdus visi bendrai.
Saulė šviest skaisčiau pradėjo,
Kaip peliukams palengvėjo.
Puolė jie kartu darbuotis
Ir neteks jiems raudonuoti,
Kad grūdus ne savo ėmė...
Bet, sėkmė šįkart jiems lėmė
Talkininkų susirasti
Ir problemą šią išspręsti.
Kad moralo nerašyti,
Štai turiu ką pasakyti:
Kai sunkumai tau iškyla,
Pirmiau ramiai pagalvok,
Paieškok, geriau, pagalbos,
Nedorai nerizikuok.
O kas dora ir nedora,
Pasakys, manau, tėvai,
Ir mokykloje nesnauski –
Mokykis labai gerai.
P. S.
Vėl prasižengiau Lilikei,
Duos velnių ji man, manau,
Na, sunku man, senai pelei,
Be moralų... ech, varau,
Bibliotekoj patūnosiu,
Paskaitysiu, pagalvosiu,
Gal, po to, galvon sau duosiu,
Jukš moralams! Paskanduosiu...:)