Kartais norėčiau pasigert
Bet ne nuo alaus ar vyno
Nuo žvilgsnio mielo, nuoširdaus
Kuriame apgaulė netvyro
Bet dar nėra tokių akių
Kurios į mane taip žiūrėtų
Ir savo spindesiu švelniu
Širdį mano užlietų
Todėl neteks man pasigert
Ir pagirių tada nebūna
Telieka tik tikėtis ir gyvent
Kad ir kaip būtų liūdna...