Iš širdies

Sustabdyt akimirką norėčiau
Kiekvieną, kai šalia buvai.
Arba daugiau Tavęs, kad nemylėčiau,
Bet nepaklūsta man, deja, jausmai.

Tik su Tavim taip nuoširdžiai juokiuosi,
Tik dėl Tavęs naktim tyloj verkiu,
Ir Tu vienintelis, kurio kasdien ilgiuosi,
Tik su Tavim laiminga būti aš galiu...

Bet kaip atrast į Tavo širdį kelią?
Ir kaip pažadinti Tavy jausmus?
Jei dovanotum savo nors širdies dalelę,
Gyvenimas man būtų dieviškai gražus.

Tiktai viltis man pasiduot neleidžia,
Tikiu, kad dar galėsim būt laimingi mes.
Dėl to aš vis dar rankų nenuleidžiu
Ir lauksiu, kur gyvenimas mane nuves.