... Kai kantrybės taurė ištuštėja,
Iš gyvenimo telieka pelenai,
Laimė tarsi išskrenda su vėju
Ir praranda reikšmę pažadai...
Kai jaučiuosi be reikšmės, lyg dulkė,
Kai aplinkui tik šalti veidai,
Norisi kur nors ramiai prapulti
Ir ten pasilikti amžinai.
Ten, toli nuo rūpesčių ir skausmo,
Ten, iš kur jau nebegalima sugrįžt,
Kur nėra širdy nė jokio jausmo.
Tiktai ten išeit nelengva pasiryžt...
<... >
Stoviu aš ant siauro siauro slenksčio,
Slenksčio tarp gyvybės ir mirties.
Nežinau, į kurią pusę žengsiu.
Ir man niekas apsispręsti nepadės.