Rašyk
Eilės (79147)
Fantastika (2333)
Esė (1601)
Proza (11075)
Vaikams (2735)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 94 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kai kelią klupdamas ėjau,
Tai pėdomis, tai keliais,
O va tada ir pamačiau
Pakelėje gėlelę.
Ji buvo kaip tylus vanduo,
O jos kotelis žalias,
Aplinkui žvyras ir ruduo,
O ji sau žiedą kelia.
Ir susirūpinau tada,
Atsiguliau šalimais,
Iš kur, iš kur ta valanda,
Kuri gyvybę ima.
Paskui prabudęs supratau,
Kad aš einu namolio, -
Ten būsime lyg vandenų,
ėriuko ir viens kito broliai.
2014-03-11 06:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-11 21:21
TomKomPotas
Žaismingai paklupinėta. Ir kelio pabaiga smagi. 3+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-11 17:08
durnas personažas
Druki - prabočyk.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-11 17:07
durnas personažas
O va tada ir pamačiau
Ten būsime lyg vandenų,
ėriuko ir viens kito broliai.
-----------------------------
Būk sveikas, druki, net šilčiau,
rašykan, kad atpuolei. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą