Bijūno nuodėmės

Jau niekada tavo veido šviesiojo
Neišvys mano degančios akys
Niekada jau Grįžulo ratai
Nesigręš į mūs liūdesio veidus.

Vėl praūš vėtra sidabrinė
Savo gedulo šydu pridengus
Mano skausmą, ir gėlą, ir mintį
Apie šviesųjį tavąjį veidą.

Mes jau niekad daugiau negirdėsim
Girių nimfų šėliojančių aido
Mes jau niekad daugiau neišbrisim
Iš nelaimių ir širdgėlos speigo.

Vien pusnynai ir mintys užšalę
Vien bejėgiškos vienišos godos
Tavo veidas sutrikęs, išbalęs
Mano sielos nykstantis sodas...