Iš poemos Nauja Gadynė

Nauja gadynė tautos vienybės sparnais sužydėjo
Daugiau neigi melo, tiesos tik strėles pastebėjo
Didingi kariai kur bokštuose postus užėmę
Piliakalnių ugnys jau mūšių liepsnom deginėjas.

Jau risis galvos priešų nelaimingų
Tėvynės narsios kariai didingi
Galąs kalaviją ir lanką taikliausią
Nutaikys į žuliko pliką pakaušį.

Ir vėlei gyvens kaipogi gyvenę
Bočiai trobose dorovę saugodami uoliai
Ugnelę kūrens ir valgys raguolį.

Lietuvi, nesnausk! Ir šiandien tavęs reikia Tėvynei
Krūtinę atstatęs, narsiai ją ginki!
Nuo priešo baisaus kur dangstosi vėliava spalvota
Neduoki Dieve prigis jo tvarka sugalvota.

Kur vyras su vyru, o boba - su boba!
Bočius iš kapo kels žemelės rauda nežabota
Ir baus nusidėjusį šiandienos protą
Kad užmiršo senąjį gyvenimo būdą.