ramus kino filmas

Ramus vakaras
lyg vaikystėje
po kalėdinių mišių
ramybės jums
nusišypso pagyvenęs veidas
ir ištiesia ranką,
sniego gūžės
ant sniego lysvės - pėdos -
gatvės nusinešė batus
ir užstrigusias dainas
mintyse,
gandai nusinešė
aidai nusinešė
gabalėlį ramybės.

mano juosta apie deimantus
aukso išvargintus veidrodžius
kai išsilydo nuo veido
nuo akių ryškumo,
mano kaskadininkai mužikai
aš juos taip vadinu
jų kraujas žymės rytdienos antraštės
ir giedos gaidžiai miesto žmonėms.

Ramios voveraitės
rudens miške prasibraus pro
spyglių dangą,
nežinia ar joms ramu
jog laukiam jų išdygstant.