Sukasi ratu
pavasaris ir tu.
Svyra švelnios,
vienišos motulės, rankos.
O vaikai išskridę
vos tik pusmečiais aplanko.
Su pavasariu
kaskart namo sugrįžta.
Tarsi paukščiai
iš šiltų kraštų plasnoja.
Ne todėl, kad vėl
pražysta tėviškės laukai.
Šaukia juos ir vėl
pavasario sėjos darbai.
Sukasi ratu
pavasaris ir tu.
Šiandien tau nešu
aš puokštę dėkingumo,
meilės ir sveikatos,
žydinčių pavasario žiedų.