Duok ranką. Sergejus.

S E R G E J U S   
 

      - Esi kitoje žemės rutulio pusėje, bet mintimis kiekvieną akimirką lekiu tenai. Netrikdo mano nuolatinis įsiterpimas?
      - Džiaugiuosi tuo.
      - Sako, išgelbėjęs žmogui gyvybę tampi atsakingas už jį. Tu užsikrovei ant savo pečių mane ir šitaip parodei kelią, kurio pabaigoje turiu rasti ir atverti duris.
      - Tik tu pati, tik pati tai gali.
      - Trokštu pagalbos. Atsiremiu į tave mintimis ir laukiu atsakymo.
      - Jei būsi pasiruošusi, atsakymas pasieks tave.
      - Tu jį siunti?
      - Nebūtinai aš. Norėdama teisingai suformuluoti klausimą ir suvokti atsakymą, turi pati nujausti nors dalį sprendimo. Svarbiausia atsiriboti nuo kasdienybės šurmulio, nuraminti protą.
      - Kaip atsiriboti, jei rūpi žemiški dalykai? Kur link mes einame? Vis daugiau žiaurumo, gašlumo tiek gyvenime, tiek mene. Informacijos dėka bjaurastis pasiekia kiekvieną. Vydūnas rašė: “Vadinasi, kas visame pasaulyje vyksta jausmų srityje, tas kaip noris liečia ir atitinkamąją žmogaus gyvatą, o tada veikia ir kūno gyvenimą“. *
      - Turėjau omeny buitį ir kūniškus malonumus. Dažnai jie tampa pagrindiniu gyvenimo tikslu. Vydūnas teisingai pasakė, kad nėra atskirties. Tai, kas vyksta pasaulyje, atsispindi visuose lygiuose. Žmogus, sužeidęs kito fizinį kūną, pakenkia savo jausmų, minčių ir dvasinei esybėms. Nėra to blogo, kuris nepakenktų jį padariusiajam, nors mūsų akys to ir nemato. Klausi, kur link einam. Kuo toliau, tuo blogiau? Neneigsiu. Ekstremaliomis sąlygomis asmenybės visapusiškiau atsiskleidžia. Išryškėja, kas mums svarbiausia: mūsų egoizmas ar kitų gerovė. Aš čia supaprastinu, bet gyvenime begalinė virtinė ryškesnių ir ne tokių svarbių situacijų, kurių metu turim rinktis.
      - Ką manai, kodėl mene tiek daug nešvankybių, iškrypėliškumo?
      - Kai istoriniame kontekste vaizduojamas fizinių kūnų gyvenimas ir jo nesugebama susieti su dvasios vystymusi, svarbiausi ir įsimintiniausi, sukeliantys ypatingą susidomėjimą, yra seksas ir žudynės. Taigi to džiaugsmingai griebiamasi. Nesąmoningai ir labai dažnai sąmoningai talkinama juodosioms jėgoms. Jos atsilygina populiarumu ir materialine gerove.
      - O dailė?
      - Ką lengviau pavaizduoti: angelą ar velnią? Įgijus techninių įgūdžių galima versti ant žmonių galvų visą bjaurastį. Vardan minėtos gerovės išsižadama svarbiausių meno tikslų.
      - Meno žmonės (turiu galvoje ir dailę, ir muziką, ir televiziją, ir kitas gyvenimo sritis) dažnai pasako duodantys žmonėms tai, ko šie norį. Kodėl daugumai reikia šitokių vaizdų?
      - Atskirkim apsisprendusiuosius. Gerieji – dešinėje, blogieji – kairėje. Jų nedaug.
      *Vydūnas, Raštai, II tomas „Sveikata, jaunumas, grožė“.
Mūšis vyksta dėl nežinančiųjų, negalvojančiųjų, abejingųjų ir šiaip neturinčiųjų laiko, jų supratimu, juokingiems svaičiojimams, bet mėgstančių stiprius pojūčius. Jauduliui sukelti reikia vis didesnės adrenalino dozės.

      - Ir taip pamažu pamažu krypstam... O ką pasakysi apie greitį? Vis greityn ir greityn?!
      - Pažvelk atgal. Žmonijos niekada netenkino esama padėtis. Siekėm vis didesnių greičių, aukščių, gylių. Visata taip pat plečiasi greitėdama. Mūsų kartai jau sunku prisitaikyti, nes iš aritmetinės greičių augimo progresijos perėjom į geometrinę. Galų gale bandom iššokti iš mūsų 3+1 matavimų visatos.
      - Turi omeny Higgso bozono- Dieviškosios dalelės ir tamsiosios materijos paieškas? Kada sustosim?
      - Ar reikia? Nesustabdysi mokslo, žengiančio į seniausiai Mokytojų žinomas sritis. Mokytojus vadino šarlatanais, apgavikais, geriausiu atveju -    fantastais, nes jie žinojo apie kitas daugybės dimensijų visatas, daleles, judančias didesniu nei šviesos greičiu. Beje, ar bendrauji su Mokytoju?
      - Nenusipelniau, esu nevienalytė - čia tokia, čia kitokia. Retkarčiais gaunu užuominų, neleidžiančių apnikti abejonėms. Todėl kartkartėmis trukdau tave. Pasakyk,  argi neklaidinami žmonės, teigiant, kad “greičiau kupranugaris išlįs pro rakto skylutę, nei turtuolis pateks į dangų”? Kas tai? Komunizmo užuomazga?
      - Dažnas, girdėdamas šį posakį, daro tiesiogines išvadas: turtuolis degs pragare, o vargšas būtinai bus danguje. O jei tas vargšas kupinas pykčio, pavydo, pagiežos? Tai klasikinis pavyzdys, kai susiejami  skirtingi dalykai -  materija ir dvasia. Biblijoje daug palyginimų ir moralų, kuriuos būtina aiškinti mums, nesusipažinusiems su senovės žydų, o gal dar ankstesnėmis kultūromis.
      - Žinom išmintingą posakį: “Į kapus nieko nenusineši”. Taigi netenkam bet kokios materijos. Kas toliau? Ar astralinis būvis jau kitoj visatoj su daugiau dimensijų, ar tai mūsiškės apogėjus?
      - Bandai klasifikuoti, apibrėžti nepatirtą būvį. Mes visi turim geresnį ar blogesnį astralinį, kitaip sakant, jausmų kūną. Privalom jį išgryninti, nes nešdamiesi su savimi jausmus lyg betono luitus nepakilsim.
      - Suprantu, privalom atsikratyti pykčio, keršto, niūrumo, pavydo, šlovės troškimo ir dar daug daug negerų jausmų.
      - Stiprūs, kilnūs troškimai - ilgesys, gailestis, meilė - taip pat laiko mus pririštus prie žemės, todėl mirusį paleiskim kaip balandį iš delnų.