Rytojus bus drąsus –
Be bučinių ir be glamonių.
Tiesiog surinksim tyloje savus vaikus
Ir eisim pasitikt rojaus.
Nes vakar karas siautėjo žiaurus –
Satyra kryžiais varpė mūsų skruostus.
Po to sugrįžom į jaukius namus.
Tikriausiai pasijutom niekam neįdomūs.
Tai ne pavasario pradžia. Tai pabaiga žiemos,
Kuri išėjo net nenusikeikus.
Tarytum paauglys, nedrįstantis mylėt mamos...
Nedrįstantis sapnuoti tėvo girto veido.
Mes šiandien esame nuogi
Kaip saulė, debesim apkibus.
Šiurpu, nes tu vis tiek drebi,
Nepaisant jausmo, kad esi numirus.