Nykštukų dienos

Vienoj nykštukų karalystėj
Susikivirčijo tėvai –
Vaikai visai jų nebeklauso,
Pabėga iš namų dažnai.

Per pamokas jie garsiai šneka,
Susipeša, jei kas ne taip,
Į pastabas nereaguoja,
Tiesiog, nemoka jie kitaip.

Problemą šią keblu išspręsti –
Vaikus juk auklėti sunku,
Bet kartais reikia pasišvęsti
Ir gelbėtis visiems kartu.

Ir čia direktorius sumąstė:
- Reik darbo duoti tiems vaikams, -
Po pamokų visus surinkęs,
Verdiktą paskelbė jis jiems:

- Vaikai, taip reikalai pakrypo,
Kad dirbti teks po pamokų,
Pačius darbščiausius stovyklauti
Prie jūros vasarai siunčiu.

Ir kas nenori tokio prizo!
Tiktai reikės jį užsidirbt,
Na, pamokas kantriai iškentę,
Pasiruošė jie uoliai dirbt.

Kas teritoriją sutvarkė,
Kas lysves sukasė kruopščiai,
Kas langus, suolus išsivalė –
Nykštukams sekėsi gerai.

Neliko laiko peštis, muštis,
Susidraugavo greit visi –
Juk darbas drausmina, ramina,
Ir visavertis tu tampi.