atsargiai – drambliai

o žmonės bėga…
iš sostinės vis bėga
nors myli ją
labiau tikriau
nei Lietuvą su priedainiu
ir traukiniais mažais
keliauja vyrai dideli
svetur
o vakar dar su jais
dainavome
Kudirką

dabar tik suprantu
kodėl taip niekad
nemylėjau  cirko

drambliai didžiuliai
sceną laisto sūriai
akimis mažytėmis
nes įsakyta
paklust
dūdelei svetimai
ant žemės svetimos
ant vienos kojos
šokti
kai Tėvynėj 
keturiais stulpais
stovėtų kaip paminklas
patvarus
ir sergėtojas patikimas
Atsargiai – Drambliai