Keistoką sapną sapnavau
Atrodo, vaikštau po muziejų
Kiek daug čia visko pamatau
Ir viską apžiūrinėju
Netikėtai salės pakrašty
Aš pastebiu skulptūrą
Ant akmenio parimus sielvarte
Čia rymo moteries figūra
Atmerkia ji plačiai akis
Veidas atgyja, parausvėja
Ir šypsena labai graudi
Jį visą tuoj užlieja
Atrodo ji tuojau pakils
Nuo akmenio kur sėdi
Norėčiau bėgti aš tolyn
Bet negaliu nei pajudėti
Tada panorau ją paliest
Ir švelnų žodį pasakyti
Bet ... pabudau staiga, žiūriu
Jau ryto saulė švyti
Pabudęs sapną supratau
Ką jis norėjo pasakyti
Kartais akmuo prakalba švelniau
Už gyvo žmogaus širdį...