jos rytai

jos rytai pilni saulės ir šalčio

jie ateina per pravirą langą
nekviesti susirango ant kilimo
ar net bando įlipti į lovą
prisiliesti prie skruosto,
palįst po ranka, kad paglostytų
ir pamaitintų

jos rytai tarsi žuvys nebylūs
tarsi paukščių narvelis dar uždengtas
adata dar nepalietus plokštelės
orkestras jau susiderinęs
dirigentas atėjo
bet uždanga dar nepakilo

jos rytai ilgi lyg šešėliai
kol dar saulė nesiekia stogo
kol dar miestas iš snaudulio bunda ir rąžosi
ir šviesa dar auksinė auksinė
lyg ją midas būtų palietęs netyčia
ir netyčia į miestą išliejęs

jos rytai pilni saulės ir šalčio
ir tavęs lyg nebuvę jos lovoj