Pamiršau

Buvau pamiršus – dar žiema!
Vasaris beldžiasi į langus.
Skubėjau vis.
Vis negana.
Keisti garsai
mane aplenkę
Sustabdė.
Skamba lyg varpai –
žiemos stikliniai karoliukai
Ir perlamutriniai gaisai,
ir muzika,
lengva kaip pūkas.
Vaidenos gal?
Bet nemanau.
Taip tyliai skambant ryto tylai
Matau,
pasikeitė veidai.
Į dangų spinduliais pakyla
Srovė lengva
ir plaukia, plaukia.
Tokia juk nuostabi žiema –
Šviesiom,
tyrom,
erdviom palaukėm
prabėgo nuotaka balta.
Stebuklas tikras.
O garsai...
Pritilęs miestas
kelia galvą.
Širdy atgijo jazminai
ir liejos
stebuklingos spalvos.