Rudens raudos

Taip pasiutusiai greitai
lekia laikas
ir neklausia
- Ar tau gerai?

Ir tyliai pravirkt nebemoku,
verkiu net tada
kai mane matai

Širdy toks jausmas, jog
lyg paukštis aš
pavasarį parskridęs -
likęs be namų

Blaškausi tarp kelių
ir nė pajust nespėju,
jog tuo tarpu gyvenu...

Tiktai už lango saulės nebeliko.
Medžiai išrengti, nuogi
ir tyliai atslenka žiema.

Kojos, stingdančiai šaltos, primena -
šią naktį - tu viena

Nors vakar, klystu - šiandien
dar glaudžiausi prie tavų kvapnių pečių,
man vėl to reikia-
O kur tu?