Prie veidrodžio mes dviese –
vienas tuščias,
kitas pilnas barščių.
Tarsi iš variklio
cilindro išlipę.
Abu sustingę
iš nuostabos –
seniai nesimatėm...
Pelenuoti plaukai,
nemirksiu visai,
Paliečiu – neišnykstu.
Atskirti šaltu stiklu.
Metalą kurį trypiau,
sulydė, o aš atėjau
tau už veidrodžio.
2010 01 06, Klaipėda