Skaičiais apkabusius,
peršviečiamus,
skaitomus į pradžią nuo pabaigos,
lyg sustojusį laiką apčiuopiamus,
sugaunamus tarp delnų atminties,
lėktuvų reisais
ir traukinių lentelėm
į prigimintinį laiką subėgusį,
bet ne prarastą –
sutelktą
kada nors
surankiosim į pintinę –
tą, atvežtą iš praeities:
gimtinės arba vaikystės.
Taip –
vaikystės ir ateities.