Šerdis manosios kaltės
Saugo esybės orbitą,
Lyg sargas apsaugo-
Neleidžia prieit, neleidžia
Iškrist nevaldomam siūtimui.
Difūzinis oras- supantis mane,
Igrysi jis giliai, skaudu net pameluot...
Jaučiuos lyg vežantis melagį,
Per sutryptus kaltės lavonus.
Nerodo savo tikro veido...
Tik vaidina- mimikos spektakly,
Apsirėdęs kaip lėlė ir sako... kalba...
Propoguoja, kaltę begalinę.


Mitinis Kalvis







