Apie nieką...

Pelenais į akis ir
kartais į širdį,
susmigo šimtamečiai
žodžiai apie tylą
ir tyla apie garsą...

Drebančiom rankom ir
užkariautom teritorijom
tarp širdies ir proto,
tu kritai kirviu man
į kojas - nepakirtai...

Parduota siela
pakilai virš žmonių
ir kritai dar aukščiau -
į nežinią - pirma ranka,
paskui širdim...

Pėdomis betone sustingai
skaičiuose ir raidėse
apie nieką ir apie viską -
apie tyrą purvą, skambantį tyloj...