1

Tu tyli, aš šypsaus.
Nedrąsūs žvilgsniai, susirango kaklo duobutėje.

Dieve,
tyla apgaubė pečius,
aš užsimerkiau, Kūrėjau.
Lyg eičiau į niekur,
į tolstančius krantus,
retkarčiais priartėjančius
tarsi liga, rūkimas ar vyro troškimas.
Dieve,
ar dailininkas verkia
kai plona lūpų linija susirango
žavios moters veide
ir amžiams pakeičia jo egzistenciją.
Dieve, ar jam sunku
laukti tos, kurios dar nesukūrei?
Jis eina į niekur,
stebi moteris,
kurių akyse uždarei ramiai tyvuliuojančią jūrą.

Tu šypsais,
nori arbatos?
Be cukraus.