Letargas minčių
jausmų paralyžius
Plūduriuoju paviršiuj
bijau nert į gylį-
taip saugiau..
Bet kraujo upė
veržias,
šniokščia,
kyla...
Aš NORIU,
bėgu,
sproginėju,
ir-krentu..
Nebegaliu..
Vėl kylu ir einu
lyg zombis atmerktom akim
Tavęs nėra, nebuvo, jau nebus..
Kodėl, už ką?!..
Kasdien-tas pats,
nereikia nieko čia suprast
Likimo šulinys
man-per gilus
jau neišlipsiu
eik tolyn
neatsigręžk
nereikia tau
esu jau aš-ne aš...
Minčių letargas
tęsiasi slogus
jau-per ilgai..
Kaip žiauriai
NORIU-
atsibust...